terkštelti

térkštelti, -ia (-i), -ėjo žr. terkštelėti: 1. Balana [lankčio], kai išeina posmas, tai térkštelia Prn. Sugirgžda virtuvėje spintutės durelės, kažkas nukrisdamas lengvai terkšteli V.Bub. Jis tep delnais térkštelėjo (suplojo) kap šautuvu Švnč. ║ Kai térkštelė[jo], tai net kruptelėjau Švnč. 2. Kad terkštelsiu va tešluota ranka, tai apsilaižysi! rš. 3. tr. užgauliai, piktai pasakyti, drėbti: Ji linkus žodį térkštelt Dkš.